Mažy?iai aitvarai
Paskelbta: 2008 gegužės 07Mažy?iai aitvarai
po siel? sklando
Bažny?ias pakelia.
Net dang?.
Vienas parodo, iš kur saul? teka,
Išbudina, kad rytas nepalikt aki? tamsoj.
Kitas v?l šypsosi -kam kojos,
Jeigu jas paramstau lazdom?
Tiek aitvar?, kad Dieve! Dieve!..
Net atsidus?s supranti:
Kuomet pasaul? vaikštai širdimi -
Netikras jis.
Kaip Kristus prikalta ji vinimis,
Bet paprašyk!... ir aitvarai
Parneš su kryžium j?,
Tik b?k su jais,
Tik jais tik?k...
Pel?da (Pranas Karlonas)
..................
Antanas Martinaitis
Aitvarai, m?nuliai, versm?s
?sisupo ? gelmes
žalio medžio
Ir ? paukštiškas giesmes
?ionai tarp r?m? tvyro
pakraujav?s debesis
Miršta m?lyna padang?,-
vakaro gelm? baisi!..
?skub?j? skambaliukais
žvaigžd?s žvilga languose
Tyliai žol?s plev?savo
Ties dangaus v?sa
Gudkalnis 69.VIII.20
Yra prasm?, yra prasm?
yra prasm? kaip Dievas
Prieš mišk? paukš?iams – pralaim?t,
Prieš mano žingsnius – pievoms…
Yra prasm?, yra prasm?
Kaip skausmas, kaip bedugn?
Yra parsm? prieš siel? pralaim?t
Išgirstant tyl? b?gnuos….
1965 m. lapri?io m?n.1 d.
............
35
PANAUDOJIMAS
Aitvarai ?kinko v?jo j?g?
Jie pakl?sta m?s? ketinimams,
Bet v?jo pakeisti negali.
Žmogus gali priversti aitvar? nardyti, suktis ir plazdenti pagal savo nor?. Žinovas net gali j? priversti kovoti su kitais aitvarais, kol galiausiai vienas bus nukirsdintas. Smagu skraidinti aitvar?, virv?s gale jausti didžiul? trauk?. Kartais v?jas b?na toks stiprus, kad beveik pakyl?ja jus nuo žem?s. Kai ?kinkai gamtos j?gas, ?kinkai kažk? tikrai galinga.
Tai yra tinkamas Dao panaudojimo pavyzdys – gamtos j?g? pritaikymas. Tai reiškia, kad pripažystame j? veiklos pob?d? ir randame b?d?, kaip iš j? pasisemti galios. Tai nereiškia, kad bandome pakeisti ar pažaboti gamtos j?gas. Jei v?jas nepu?ia aitvaro taip, kaip norime, mes v?jo krypties pakeisti negalime. Galime tik pasinaudoti jo energija. Tikroji darna yra tada, kai žmogaus pastangos ir gamtos j?gos sujungiamos.
DENG MING DAO
365 DAO ?ŽVALGOS KASDIENAI
Iš angl? k. vetr? Mindaugas Dapkus
Leidykla Trigrama Kaunas
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Mano V?jas
Mane lyd?t prad?jo v?jas,
Suk?l?s g?s? šilumos,
Skvernais chalato pribuv?jos,
Dažnu alsavimu mamos.
V?lesnis linksmas kiemo v?jas
Gaivindavo pažinimu
Ir klas?s skersv?jais – skriaud?jais,
Gerom užuov?jom nam?.
Jaunas dienas aš leidau v?jais
Ant gatv?s bruko su draugais:
Laisvosios meil?s pasek?jas,
Ginkluotas vyno buteliais.
Toks paikas v?jas – niekad?jas
Gyvyb?s ?p?t? natoms
Ir maišto skersv?j? suk?l?
Duris atv?rus grupei Doors.
Kai švilpavo mantr? ar hit?
Vakaris - lyg plienu ? stikl? -
Ardžiau Pink? sien? po plyt?
Ir m?rijau laisvei šventykl?.
O kartais, kai buvau iš?j?s
? štil?, gr?siant? atbukt,
Pakakdavo draugyst?s v?jo
V?l generatoriams ?sukt.
An?dien giltin? at?jo
Ir baud?si mane dalgiu
Suskaidyti ? v?jo spektr?
Ir v?l paverst materialiu…
Saulius Pikšrys
2009
***
Maori aitvar? daina
"The Manuaute, or Maori Kite" by Archdeacon Welsh
Transactions and Proceedings of the New Zealand Institute for the year 1912; Vol XLV
Climb up, climb up
To the highest surface of heaven....
To all the sides of heaven.
Climb then to thy ancestor,
The sacred bird in the sky....
To thy ancestor Rehua,
In the heavens
***
?mink
K? šneka man v?jas?
K? moja paukštis sparnu?
K? tapo drob?je teptukas?
K? kalba raid?s po baltu lapu?
?mink. K? jau?iu? Kaip matau?
Per debes? skaidr?,
Per šildant? deln?,
Per vilnos p?k?,
Per spindint? led?.
?mink ?mink t? paslapt? mano...
Kaip baigian?io tirpti sniego kvapas
Kaip kat?s nag? galandimas ? med?
Kaip pilno lašo kaps?jimo garsas
Kaip švelniai paveltas velveto paviršius,
Toks! Savitas mano vidus...
Kai gimsta smuikas meistro rankose
Kai bala baigia išdži?ti
Kai peraug?s sulinksta žoles daigas
Kai pel?sis tyko duona aptraukti
Tada ištarsiu;
Paklausyk, k? girdžiu...
Paklausykime tyl?
***
Pasiliksiu...
Plunksnos tušo lašu...
Skausmingai ištiškusiu ant
Tavo balto tako.
Ir niekam nevalia jo išimti, ištrinti.
Tu eisi baltu taku,
Sustosi, nuleisi akis,
Ir apeisi aplink.
Steb?si kaip mano
Kraštai išsilieja
Ir sukuria rašt?
Nepakartojam? g?li?.
Tu man?s neužminsi,
Tik su žavesiu steb?si k?rybos proces?.
Pasiliksiu pasiliksiu aš
Nebyliu tušo lašu
Tavo baltam take.
Tau nueinant keistai suspaudžia kr?tin?j.
Dabar man gera,
Nes mažam saugiam r?melyje,
Aš kabu tyliu lašu ant K?r?jo sienos.
Ir Tavo aki? m?lynumas
Mane nudažo dangum.
Aš pasiliksiu dangaus platybe,
Nes Tu ?prasmin?s mane taške,
Teptuku ?prasminsi save.
***
.........................
Tik tik... ...Pavasaris žieduose atsimerk?,
V?jas alyvos rankas nubu?iavo.
Suklupo ant žem?s sniegas pavarg?s
Ir išties? nugar? saulei, pails?ti nutar?s.
-Kas pad?s jam atsikelti?
-Tu? O gal Tu?
Bet praeivis nusigr?žia darydamas paslaug?.
Tas kas laukia - visada sulaukia.
Sulauki ir Tu mielas Drauge!
To kas šildo palauk?j,
To kas laime atskrenda,
To kas viltim neišsenka,
To kas gerom akim supranta.
V?jo Rož?
2010
***
Vaikas šauna str?l?
Riešutmedžio lankas gerai guli rankoje
Tarsi laiminga vaikyst?
Str?l? danguje išsiskleidžia ? aitvar?
Deividas Preišegalavi?ius
..............