Gitenis Umbrasas
2006 Liepos 11, Vilnius.
Mano supratimu Aitvaras tai – siela. Jų riša siūlas (gija-gyvybę) su kūnu, stovinčiu ant žemės.
Ši semantinę struktūra primena kosminę medų.
Pvz.:Vėlę -> vėliavėlę -> vėliava -> vėliavos kotas (flagštokas) -> tauta.
Vėtrungę -> stiebas-> laivo korpusas.
Kapas->stiebas->krikštas.
Siela, nors ir dangaus traukos dėsnio padedama, kaip pupa (??? –> ???? )
stiebiasi ? Dangų , formuodama pasaulių simetriją. Dangus->Marios(Mara)
Žodžio Dievas šaknis Diev veidrodinis atspindys Veid suformuoja žodį Veidas (A.Žarckaus pastebėjimas).
Veidrodinis atspindys tarp pasaulių pasireiškia ir medžiagu tvarume. Kuo trapesnis daiktas Žemėje, tuo patvaresnis Danguje. Rytuose daromos popierinės mašinėlės ir pinigai deginami kapuose, kad mirusiojo dėšia anapily važinėtų prabangia mašina ir nepristigtų pinigų.
O mūsuose Dievo duonelę – šližikas – kuo mažesnis šiame pasaulyje, tuo didesis kitame.
Šiaudinis sodas – netvarus šiame pasaulyje tampa tveriančiu kitame.
Kaip keliaujant iš vieno pasaulio ? kitų anglys virsta pinigais ir atvirkščiai, dar vaikystėje sužinom iš pasaką.
Taip ir aitvarai padaryti iš trapių medžiagą (popierius, kartelę ) tampa tvaria (aitvaria) dvasiniame pasaulyje.
Aitvarų galėčiau palyginti su siunčiama ? Dangų malda.
Mane domina ne tik aitvaras, kaip ženklas danguje, bet ir leidžiančio ir aitvaro dialogas.
Kaukės ir aitvaro ryšys. Pvz.: Nėščia moteris (nors ir su pagalve po suknele) leidžianti aitvarų kūdikėlį.
Vienuolis su Pranciškonu abitu leidžiantis Pranciškaus viziją, berniukas su meškere gaudantis žuvų danguje ir atsisėdęs tarp meškeriotojų gaudančių? žuvų mariose, ir t.t.
Mane aitvarai, kaip tapybos eksponavimo erdvės, bei konteksto pakeitimas sudomino 1988 m.
Pirmas mano aitvaras buvo “Skrendanti plyta” sumanymas kilo iš tuometinio anekdoto : “ ????? ????? ? ?????? ! ?????????? ?? ??????? ! “
“Skraidančių? plytą” pirmą kartų pakėliau nuo Gedimino bokšto stogo 1989 m. ir “Įmėrijau” Danguje.
Dabar apsiniaukusių darganotų dieną, jei jus purto po vakar ir kišenėje tuščia, gerai įsižiūrėjų ? miglą virš bokšto galite pamatyti skraidančių? plytą. Vieni pagalvoja, kad ji krenta ant mūsų, o kiti, kad tai viršutinę bokšto (tik Gedimino ar Babelio nežinia) plyta.
Po “skraidančiųos plytos” pakėlimo už 2 metų sužinojau, kad prieš metus, Drakono metais pagal rytietiškų kalendorių, Paryžiuje buvo surengtas aitvarų festivalis “Paveikslai dangui”.
Festivalį organizavo Giotės institutas, kurio filialas Japonijoje gamino konstruktyvių aitvarų dalį. Pakvietimai kurti aitvarus buvo išsiųsti pasaulinio garso meninkams, kaip antai Vazareliui, Raušenbergui ir t.t.
Po festivalio šiuo metu meninių aitvarų ekspozicija, apkeliavusi pasaulį, apsistojo Detmolde, Vokietijoje.
Taigi pirmąjų skraidančiųos tapybos pavyzdį “Skraidančių? plytą” padariau sinchroniškai su meninių aitvarų vystymusi pasaulyje, bet apie tai nieko nežinodamas.
Po pirmojo aitvaro buvo pasiūlymas padaryti skraidančių? agitacijų seimo gynėjams, šąlantiems prie laužą. Atsirado pagalbininkų.(Tačiau, darant skraidančių? agitacijų, palaidojau tėvų ir susirgau.)
Aitvarai prie Seimo pakilo tik kovo pradžioje 1991.
Okupavus TV bokštą, kėliau aitvarų pagamintą iš Sąjūdžio laikų vėliavos “Vyčio”. Taip , kad TV bokštas taptų aitvaro flagštoku. Aplink bokštą raitėsi spygliuota viela, stovėjo tanketę ir azijietis su “kalašnikovu”, o jam virš per didelio šalmo skraidę “Vytis”.
Filmavo A.Kentra ir Verba.
Blokados metais (1991) nebuvo parduotuvėse virvučių?, todėl darėm iš ko galėjom. Pirkdavom krepšinio tinkliukų, jų ardėm ir surišdavom virvutę.
Po to su meniniais aitvarais teko dalyvauti įvairiose konferencijose. Buvo organizuojamos stovyklos vaikams, kuriose su bendramindžiųais mokėm vaikus daryti aitvarus, rengėm meninių aitvarų parodas Šv.Bernardino ir Pal. Matulaičio bažnyčiose, Vilniaus centriniame pašte, Vaikų ir jaunimo centre virš baseino.
2000 vėl buvo Drakono metai. Gavau pakvietimų dalyvauti antrą kartų organizuojamam meninių aitvarų festivalyje Vokietijoje Detmolde.
Tik Dangus žino iš kur jie išgirdo apie mane. Išplatinau pakvietimų bendramindžių? tarpe. Nusiuntę savo pasiūlymus, laimėjome du Grantus : kelionei, aitvarų gamybai ir pragyvenimui 4* viešbutyje.
Laimėjom antrą vietą ir gavom apdovanojimų. Taip Šveicarijos, Prancūzijos, Japonijos, Kanados, Vokietijos ir kt. Dalyvių kontekste buvo minimas Lietuvos vardas.
Išvažiuodamas padovanojau porą meninių aitvarų muziejui, nes pasirodę, kad jiems labjau ten reikia nei čia Lietuvoje. (Gal ir klydau.) Taip tarp XX amžiaus meno korifėjų kartais bus eksponuojami ir aitvarai iš Lietuvos.
Prieš porą metų Nidoje iš vieno personažo teko girdėti istoriją, kaip jis sapnavo per pilnatį srendantų aitvarų. Prieš daugiau nei 10 metų aš tikrai naktį per pilnatį buvau palikęs Nidoje skrendantį aitvarų. (Mitai patys formuojasi)
Teko organizuoti tarptautinę meninių aitvarų stovyklą “Vienas dangus – vienas pasaulis” Nidoje 2004 metias kartu su Vilniaus statybos ir dizaino kolegija. Sumaniau daryti skrendančiųus Krikštus ir paskirščiau tarp studentų.
Taip virš Parnidžio kopos (kapo) danguje išsirikiavo Nidos senėjų kapinių siluetai.
Kai kurie bendramindžiųai leisdami aitvarus išėjo ? vienuolynus, pvz.: Jonitą patronas brolis Jonas. Kai kurie sukūrę šeimas ir dabar moko leisti aitvarus savo vaikus.
Šiuo metu darau miniatiūrinius aitvariukus, skrendančiųus nuo ventiliatoriaus. (Svajoju padaryti aitvariukų, kylantį nuo virdulio garą.)
Darau aitvarų “Pranciškaus vizija” 10×7 metrų.
( ziureti: 2006 05 16 d.: http://www.bernardinai.lt/index.php?-494976145 )
http://public.fotki.com/vejuota/nida-07-baltijos-diena/nida-baltijos-diena/
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57840
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73804
http://www.vilnius-guides.lt/gitis/